Tarp Akmens Ir Veidrodþio

Uރ¾merktރ¸ pilnaties akiރ¸ aރ°aros sukރ»rރ« veidrodރ¡ prietemos lopރ°yje.
Tas veidrodis, pilnaties sidabrinރ«j ރ°viesoj, sudrumsރ¨ia, sujudina mane.
Santykis su juo " visada individualus, visada paslaptingas.
Jo galia verރ¨ia ރ¾velgti ރ¡ save: o jރ»s manރ«t, kad tai veidrodis atspindintis iރ°orރ¦.
Jame netelpa kÞÆ’ aރ° prisimenu ir neprisimenu, kÞÆ’ svajojau ir mÞÆ’ sރ¨iau.
O pats mano gyvenimas slypi Velino iރ°keltame iރ° samanރ¸ akmenyje, kuris nesugeba to gyvenimo papasakoti.

O jei ir tame veidrodyje blyksteli bރ»ties ރ°eރ°ރ«lis, jis nesuteiks supratimo koks yra paslaptingame neaprރ«piamame akmenyje.
Gerai jei jis atspindރ«s bent mano ir akmens vienovރ¦.