Gyvenimo Kritimà Dovanosim Krankliui

Sutemރ¸ krantai ir dvasia nemirtinga "
Ramރ»s, kai virpa kranklio sparnai.
Tamsoj pravirksta sielos iރ° laimރ«s
Jos jÞÆ’ paރ¾ރ¡sta sublizga kaip dalgis.

Jos mރ«gsta kai ރ¾mogރ¸ dalinas,
O dalgis vadinas kranklio vardu.
Kranklރ¡ jos kvieރ¨ia ir ރ¾velgia ރ¡ gelmރ¦
Nustato jo vertރ¦, kai pykރ¨iu akys jo ރ°vieރ¨ia.

Esam jo tik ރ°eރ°ރ«lis, Mirtis viduje,
Kai kranklys paރ°ރ«lރ¦s " Mirtis iރ°orރ«je.

Aރ°triais nagais ރ¡ sutemރ¸ ރ°alރ¡,
Vރ«liރ¸ takais nuneރ°ti jis gali.
Jo laukiam, geidރ¾iam ir tylim...
Lai iރ°girs mus! Uރ¾ tai jރ¡ ir mylim.

Jo ރ¾vilgsnރ¡, prisilietimÞÆ’ dovanosiu Jums,
Gyvenimo kritimÞÆ’ dovanosiu Jam.