zydincios pievos

begalinis dangus

ten kur baigiasi zvaigzdes

ten kur musu nebus

nenutylancios dainos

aukso upemis plauks

tiktai ten kur jos teka

musu niekas nelauks

dar dar ilgai

dar dar ilgai

dar dar ilgai

dar dar ilgai

istiestos rankos

atlapoti langai

bet dar tukstacius metu

tai ne musu namai

visos purvinos mintys

visi zodziai tusti

mums neleis ten sugrizti

kol nebusim laisvi

tol kol melas patenkins

ir tave ir mane

mes kentesim ir degsim

siame pragare