Jie jie nori kalbëti uþ mus

Jie pavertë mûsø namus

Tuðèiais

Jie neþino kur mûsø tiesa

Mums sesë - naktis jiems - diena

Balta

Dabar jie laukia mûsø klaidø

O mes neðam ant savo peèiø

Sparnus

Nors jie sudegino mûsø rankas

Bet mes turim dar savo dainas

Tikras

Nors miræs tavo gilus vandenynas

Ir tavo rankos nusviræ prie kojø

Bet mintys kyla aukðtyn lyg paukðèiai

Gyvena laisvai kaip vëjas laukinis